Paukštininkė centre šoka polką su pasirinktuoju žaidėju, abu smagiai sukdamiesi vienoje vietoje į dešinę pusę.

Tuo metu visi kiti žaidėjai, susikabinę aštuonetukuose krepšeliu pro priekį, grandinėlėmis pasikeičia vietomis pro scenos gilumą. Antrojo aštuonetuko žaidėjai praleidžia pirmojo aštuonetuko žaidėjus scenos gilumoje pro prieki (5 pieš.).

Polką kartojant, viduryje esančioji pora sukasi į priešingą pusę, o grandinėlės, nekeisdamos susikabinimo, grįžta pro scenos gilumą į savo vietas. Grįžtant atgal, pro priekį eina antrojo aštuonetuko žaidėjai.

Pačioje pabaigoje žaidėjai grandinėlėse pasileidžia rankomis ir, visi vėl sudaro bendrą ratelį. Paukštininkė atsisveikina su išvestuoju į ratelį vyru, jį palieka, o pati stoja į ratelį buvusiam pirmininkui iš kairės pusės (į savo vietą).

Bendras ratelis sukasi į dešinę apie traktorininką, kuris viduryje eina priešinga kryptimi. Traktorininko rankos ant klubų. Ratelį reikia apsukti vieną kartą. Pabaigoje keturiais žingsniais į vidurį sueina merginos ir sudaro ratelį apie traktorininką, o vyrai susikabina šonuose rankomis krepšeliu pro priekį. Kairėje scenos pusėje esančioje grandinėlėje — trys pirmojo aštuonetuko vyrai, o dešinėje keturi antrojo.

Traktorininkas stovi viduryje, veidu pasisukęs į žiūrovus, ir žiūri į merginas.

Merginos suka ratelį į dešinę pusę aplink stovintį viduryje traktorininką ir po šešiolikos žingsnių, apsisukusios per dešinį petį, eina atgal, kaip I posme.

Vyrai pasikeičia vietomis ir grįžta atgal, prasilenkdami pro gilumą, kaip I posme, tik su tuo skirtumu, kad susikabinę krepšeliu.

Pabaigoje traktorininkas ima už rankos ir atsiveda į centrą pirmininko poros šokėją (4 nr.) ir susikabina su ja polkai. Likusios pirmojo aštuonetuko trys merginos susikabina krepšeliu pro priekį kairėje scenos pusėje labiau priekyje, o antrojo aštuonetuko keturios merginos susikabina taip pat krepšeliu pro prieki, tik dešinėje ir labiau gilumoje.

Pirmojo aštuonetuko vyrai pabaigoje sustoja kairėje scenos pusėje, gilumoje, o antrojo — dešinėje, priekyje. Merginos labiau ratelio centre, maždaug per 2 m nuo centrinės poros, o vyrai labiau išorėje, nuo centrinės poros per 6–7 m (6 pieš.).

Traktorininkas šoka scenos centre polką su pasirinktąja mergina, smagiai abu sukdamiesi vienoje vietoje į dešinę pusę.

Merginos, susikabinusios dviejose grupėse krepšeliu pro priekį, eina aštuonis žingsnius atbulos atgal tolyn nuo centre šokančios poros. Pirmojo aštuonetuko trys merginos eina atbulos kairį priekinį kampą, o antrojo visos keturios dešinį gilumos kampą (6 pieš.). Nueiti reikia kiek galima toliau. Po to vėl eina aštuonis žingsnius į priekį tuo pačiu keliu, į tas pačias vietas.

Tuo metu vyrai, taip pat susikabinę krepšeliu pro priekį, vaikšto panašiai kaip merginos, tik priešingomis -kryptimis ir kituose kampuose. Jie pirma eina aštuonis žingsnius į centrą artyn prie šokančios poros, o paskui iš centro tolyn nuo šokančios poros. Pirmojo aštuonetuko vyrai taip vaikšto gilumoje kairiajame scenos kampe, o antrojo — dešiniajame priekiniame kampe.

The post Šokis Kolūkio pirmininkas appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Didelio miesto gatvėmis važinėti naktį yra žymiai sunkiau, negu dieną. Naktį pablogėja matomumas ir vairuotojui gresia papildomi pavojai. Visi daiktai pasidaro tamsūs, sunku atskirti jų formą, tad lieka orientuotis tik pagal šviesas ir žiburius.

Visų pirma tenka išmokti neklystant atpažinti kliūtis pagal šviesas. Kaip yra žinoma, dvi šviesos viename lygyje — tai priešpriešiais važiuojantis automobilis, raudona šviesa arba gabaritinės šviesos — tai automobilis, važiuojantis ta pačia kryptimi, kaip ir mes; viena balta šviesa — motociklas be priekabos, o silpnai matomas žibintas — gal būt, nežinomų matmenų, formos ir kol kas nežinomos judėjimo krypties vežimas.

Daugybė vežimų, rankinių vežimėlių ir dviračių dėl jų savininkų nerūpestingumo iš viso ,neturi lempų ir netikėtai išnyra prieš pat automobilį. Vairuotojas privalo būti tam pasiruošęs.

Kai gatvės gerai apšviestos šiuolaikiniais žibintais, valdyti automobilį yra. lengva ir pavojus sumažėja iki minimumo. Tačiau bloga važiuoti nedidelėmis tamsiomis gatvėmis, nepakankamai apšviestomis žemais ir akinančiais dujiniais žibintais. Tuomet esti sunku įžiūrėti kelią ir važiuoti reikia atsargiai, pasiruošus visokiems nemaloniems netikėtumams.

Pirmosios lenktynės Lietuvoje

Keliaujant lietingu oru, padėtis dar labiau pablogėja. Grindinys blizga gatvių žibintų šviesoje, automobilių ir gatvių žibintų šviesos daug kartų atsispindi nuo grindinio, ir matomumas nuo to nepagerėja, atvirkščiai, kelias atrodo dar tamsesnis. Grindinys, kuris paprastai yra pilkos spalvos, lietui teškiant, pasidaro juodas ir tik padidina kelyje viešpataujančią tamsą.

Gatvių žibintai akina vairuotoją, ir tarp jų sunku atskirti artėjančių automobilių šviesas.

Tokiomis sąlygomis labai nelengva įžiūrėti važiuojamojoje dalyje esančius žmones. Pėstieji, dėvintys tamsius rūbus, netgi pakankamai apšviestoje gatvėje, tamsaus ir blizgančio kelio fone, esti tol visiškai nepastebimi, kol neišdygsta prieš pat automobilį. Vairuotojas jų nemato ir tuo atveju, kai gatvė silpnai apšviesta, o jis važiuoja, įjungęs artimą žibintų šviesą. Pėstįjį tegali pastebėti tada, kai šis išnyra automobilio žibintų šviesoje. Tada jau nebelieka kelio automobiliui, važiuojančiam maksimaliu leistinu greičiu, sustabdyti.

Todėl pavojingomis sąlygomis vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad sugebėtų sustabdyti automobilį, juoba kad neatsargus arba neblaivus pėstysis gali pasirodyti važiuojamojoje kelio dalyje labiausiai netikėtinose vietose.

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Kad tokiomis nepalankiomis sąlygomis pagerėtų matomumas, būtina rūpintis priekinių stiklų švara. Bet koks nešvarumas, įbrėžimas, ypač lietaus lašai, padengia stiklą blizgančiais taškeliais, per kuriuos visiškai nematyti kelio.

Bet kokia šviesa stikle atsispindi žėrinčiais spinduliais, ratais ir žvaigždėmis.

Kliūtys

Pusė bėdos, kai važiuojamojoje kelio dalyje kliūtys esti taisyklingai ir aiškiai apšviestos raudona arba geltona šviesa, kuri atkreipia vairuotojo dėmesį. Žymiai blogiau, kai jos visai neapšviestos.

Vairuotojams pavojingos yra neapšviestos aptvaros, žemės ir akmenų krūvos, plytų ir kitų medžiagų rietuvės, paliekamos kelio darbų vietose.

Taip pat pavojingomis kliūtimis gali būti neapšviesti, pakeitimui paruošti tramvajaus bėgiai, pamatų duobės ir važiuojamosios dalies išardytos dangos ruožai. Pavojus padidėja, kai sumažėja kelio matomumas naktį lyjant ar sningant.

Mažiau pavojingos, bet nemalonios kliūtys yra sunkvežimių pamesti daiktai. Dažniausiai tai būna lentos, cemento maišai ir kiti daiktai, gulintys ant kelio.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Važiuodamas nepažįstamo miesto gatvėmis, vairuotojas turi atidžiai sekti (neatitraukdamas žvilgsnio nuo kelio), kad nepraleistų šviesoforo, kuris kartais pradingsta spalvotų ir neoninių lempų, vitrinų ir reklamų sraute. Kartais netgi geriau atsisakyti pagrindinės gatvės ir važiuoti šonine gatve, kurioje yra mažesnis eismas. Vairuotojas niekada negali sėsti prie vairo vakare, jeigu turi vadinamąjį „vištakumą”. Toks neatsargumas gali baigtis nelaime.

The post Didelio miesto gatvėmis važinėti naktį yra žymiai sunkiau, negu dieną appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Automobilio vairavimo profesinis meistriškumas – tai toks vairuotojo pasirengimas, kai jis gali lengvai ir neklysdamas vairuoti automobilį, o esant reikalui maksimaliai panaudoti jo technines galimybes. Sugebėjimas teisingai ir greitai įvertinti kelio sąlygas bei numatyti galimus jų pasikeitimus ir teisingai spręsti taip pat rodo vairuotojo meistriškumą..
Pasak automobilių supirkimas Vilniuje supirkėjų vairavimo meistriškumas yra susijęs su vairuotojo asmenybe, jo įgytomis specialiomis žiniomis, mokėjimu bei įgūdžiais.

Žinios – tai automobiliui vairuoti būtinų vairuotojo įsisavintų žinių visuma.
Mokėjimas – tai žmogaus sugebėjimas praktinėje veikloje tikslingai naudotis specialiomis žiniomis ir įgūdžiais. Pavyzdžiui, kai vairuotojas savarankiškai vairuoja automobilį, jis jau yra pasiekęs tam tikrą mokėjimo lygi, t. y. įgijęs atitinkamų žinių ir įgūdžių.

Įgūdžiu vadinamas veiksmas, kuriam pratybomis buvo suteiktas tam tikras tobulumas. Geras įgūdis tai teisingi, greiti ir ekonomiški veiksmai. Fiziologinis įgūdžių pagrindas yra galvos smegenyse susidariusi sąlyginių refleksų sistema, kuri atsiranda daug kartų ir tam tikra tvarka kartojant veiksmus.

Geriausiai ištirtas judesio įgūdžio formavimo procesas. Šiame procese galima skirti tris etapus.

Pirmasis etapas tai atskirų judėjimo elementų tyrimas ir atskirą dalinių veiksmą sujungimas į visumą. Šiam etapui būdingi nereikalingi, betiksliai judesiai. Pavyzdžiui, pradinėje mokymo stadijoje besimokantis vairuoti automobilį asmuo būna pernelyg įsitempęs, stipriai spaudžia vairą, dažnai atlieka trumpus sukimo judesius, staigiai ir netiksliai perjungia valdymo svirtis. Visus judesius kontroliuoja akimis.

Antrajame etape kartojant pratimus, nereikalingi ir betiksliai judesiai išnyksta, palengva formuojamas dinaminis stereotipas. Šiame etape mokinio judesiai darosi vis tikslesni. Nereikalingi judesiai beveik išnyksta. Pamažu silpnėja regimoji veiksmų kontrolė ir stiprėja judamoji.
Trečiajame etape dinaminis stereotipas jau suformuotas.

Daugumas veiksmų atliekami automatiškai t. y, nedalyvaujant sąmonei, kuri atlieka tik kontrolės funkcija. į šią įgūdžio formavimo stadiją įtraukiami sudėtingi elementai, kad įgūdis turėtų daug variantų, t. y. kad jis būtų naudojamas įvairiais būdais, įvairiomis praktinės veiklos sąlygomis. Mokinys tobulinasi važiuoti sudėtingu keliu, intensyvaus mašinų eismo sąlygomis, naktį.

Įgūdžiai formuojasi pratybų metu, t. y. kartojant veiksmus, tobulinant jų atlikimo būdus. Tačiau toli gražu ne kiekvieną veiksmo kartojimą galima laikyti pratimu. Kad kartojami veiksmai taptų pratimu, reikia išsiaiškinti siekiamo įgūdžio tikslą ir reikšmę, žinoti kiekvieno atskiro pratimo rezultatą ir pasitikėti savo jėgomis bei galimybėmis.

The post AUTOMOBILIO PARDAVĖJO MEISTRIŠKUMO PSICHOLOGINIS PAGRINDAS appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Funkciniai reikalavimai

1. Veiklos sfera (The scope of the work)

1.1.Veiklos kontekstas (pateikiama konteksto diagrama)

Nagrinėjamai veiklos sričiai apibrėžti naudojama “Konteksto diagrama”. Šią sritį tenka ištirti, kad sukurti sistemą. Veiklos kontekstas apima plačiau, nei kuriamos sistemos atliekamos funkcijos. Kol nesuprasime darbo (veiklos), kuriam turi talkinti sistema, tol nesukursime tinkamos sistemos, kurį “įsirašys” į aplinką. Veiklos kontekstas apibrėžia dominančią veiklą ir jos naudojamus bei formuojamus informacijos srautus. Veiklos “atsakomybė” prasideda kai informacijos srautas įeina į sistemą ir baigiasi, kai rezultatinis srautas išeina iš sistemos. Išorinės esybės diagramoje modeliuoja kaimynines (gretimas) sistemas (tai aplinkinės sistemos arba žmonės)

Sąsaja tarp kaimyninių sistemų ir veiklos konteksto nusako, dėl kokių priežasčių kaimyninė sistema mus domina. Informacijos srautai tarp gretimų sistemų ir veiklos srities nusako, už ką yra atsakinga nagrinėjama veikla ir už ką – kaimyninės sistemos

1.2.Veiklos padalinimas

Sudaromas veiklos įvykių sąrašas, kuris apima visus veiklos įvykius, už kuriuos yra atsakinga nagrinėjama veikla. Veiklos įvykiai – tai vartotojo išskiriami veiksmai, atliekami veiklos metu. Reakcija (atsakymas) į kiekvieną įvykį atvaizduoja veiklos dalį, įeinančią į bendras veiklą sudarančias funkcijas.

Įvykių sąrašą sudaro: 1) Įvykio pavadinimas; 2) Įeinantys ir išeinantys informacijos srautai, kurie “lydi” įvykį. eiklos padalinimo paskirtis – identifikuoti veiklos “gabaliukus” , kurių pagrindu būtų galima nustatyti reikalavimus. iklos įvykių pagrindu toliau galima remtis atliekant  sistemos detalią analizę ir projektavimą.

2.  Produkto veiklos sfera (The scope of the product)

2.1.Sistemos ribos

Ribas tarp sistemos ir vartotojo nusako panaudojimo atvejų diagrama. Panaudojimo atvejų diagrama sudaroma įvertinant kiekvieną išskirtą veiklos įvykį ir kuriamos sistemos indėlį šio įvykio atžvilgiu

2.2.Panaudojimo atvejų sąrašas

Panaudojimo atvejų diagrama apjungia visus sistemos apimamus panaudojimo atvejus. Jei jų skaičius viršija 15-20, tuomet tikslinga sudaryti jų sąrašą ir modeliuoti atskirais fragmentais. Kiekvienam sąrašo panaudojimo atvejui pateikiamas :

1) panaudojimo atvejo numeris;

2) vartotojo / aktoriaus pavadinimas;

3) panaudojimo atvejo aprašas;

4) panaudojimo atvejo tenkinimo kriterijus.

Jei yra sudarytas panaudojimo atvejo aprašas ir (arba) tam tikri jo scenarijaus modeliai, tuomet panaudojimo atvejų sąraše gali būti nuoroda į šią medžiagą.

1. PANAUDOJIMO ATVEJIS: Informacijos apie personalą registravimas

Vartotojas/Aktorius:   Laivo vado pavaduotojas

Aprašas:   Apima procesą, kurio metu laivo vado pavaduotojas registruoja informaciją apie laivo personalą.

Prieš sąlyga:   Asmuo nėra registruotas sistemoje;

  Asmuo dalyvaus apskaitos procesuose.

Sužadinimo sąlyga:   Atsirado naujas asmuo, kuris bus personalo narys (dalyvaus apskaitoje).

Po-sąlyga:   Sistemoje užregistruojamas naujas personalo asmuo.

The post Funkciniai reikalavimai veiklos sfera ir produktas appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Kokie batai yra populiariausi šį sezoną? Kokie batai galėtų geriausiai derėti prie mūsų pasirinkto stiliaus? Kokių batų nevertėtų rinktis vienomis ar kitomis progomis? Kokiose parduotuvėse batai yra siūlomi pačiomis palankiausiomis kainomis? Kaip pro savo akis nepraleisti pačių patraukliausių pasiūlymų ir naujausių kolekcijų?

Tokie ir daugybė kitų panašių klausimų kyla daugeliui moterų, kurios supranta, kokią didelę reikšmę tinkamai pasirinkti moteriški batai turi jų įvaizdžiui. Todėl jei jūs taip pat šiuo metu sukate sau galvą minėtais klausimais, pats metas pasinaudoti šiais keliais naudingais ir praktiškais patarimais.

Nepamirškite, kad batus galite įsigyti ne tik fizinėse parduotuvėse, tačiau taip pat ir internetu. Jau ne vienerius metus internetinių parduotuvių, prekiaujančių avalyne, skaičius nesustabdomai auga. Tai rodo, kad pirkėjai keičia savo apsipirkinėjimo įpročius ir vis daugiau dėmesio yra linkę skirti internetiniam apsipirkimo procesui.

Taigi, jei ir jūs iki šiol apsipirkdavote tik fizinėse batų parduotuvėse, dabar būtų pats tinkamiausias metas savo apsipirkinėjimo įpročius bent kuriam laikui pakeisti, kadangi tokiu atveju jūs turėsite kur kas platesnes galimybes įsigyti būtent tai, kas atitinka visus jūsų lūkesčius.

Kaip bebūtų, kai yra kalbama apie elektronines parduotuves ir avalynės įsigijimą internetu, taip pat nevertėtų pamiršti, kad didelė dalis pirkėjų tokius sprendimus yra linkę pasirinkti dėl daug palankesnės kainos. Tai reiškia, kad nemenka dalis internetinių parduotuvių savo pirkėjams gali pasiūlyti patrauklesnę kainodarą, padedančią jiems kur kas daugiau sutaupyti. Žinoma, palankesnė kaina tikrai nėra vienintelis privalumas, kuriuo pasižymi šiuolaikinės el. parduotuvės.

Ne ką mažiau svarbu paminėti, kad naudojantis internetu norimas prekes galima atrasti daug paprasčiau. Tokiu atveju tereikia vos kelių mygtukų paspaudimo, kad būtų galima atrūšiuoti jums aktualias prekes ir pateikti savo užsakymą. Juolab, kad tuomet jums nebereikia sukti galvos dėl fizinio apsipirkimo proceso.

Visą tai jūs galite atlikti naudojantis kompiuteriu ir internetu. Tai sukuria kur kas palankesnes sąlygas. Taigi, kaip jau supratote, neverta aplenkti elektroninių parduotuvių, kai jos pasižymi tokiais akivaizdžiais privalumais.

The post Jei aktualūs šiuolaikiški batai palankesnėmis kainomis appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Gėlininkai, dažnai eksponuojantys savo kompozicijas gėlių parodose, ypač kuriantys puokštes plokščiuose induose, gerai žino, kaip reikalingas kenzanas gėlėms. Be jo neįmanoma sukurti meniškos kompozicijos. Kaip jau buvo minėta, į jį gėlės smeigiamos norima kryptimi, be to, kenzaną įsmeigtas žiedas tvirtai laikosi, jo nereikia ramstyti ar raišioti.

Tokį kenzaną galima pasigaminti ir patiems. metalinę dėžutę pripilama smėlio, jį prismaigstoma vinučių galvutėmis į viršų taip, kad jos kyšotų kelis milimetrus, ir viskas užpilama lydytu švinu. Jam sustingus ir atšalus, dėžutė apverčiama, smėlis išbyra, lieka tik kenzanas. Daroma ir taip: cementas sumaišomas su smėliu ir vandeniu, supilamas į kokią nors formą (dėžutę) ir dar drėgną mišinį tankiai prismaigstoma vinučių ar smeigtukų (smaigaliais viršų).

Cementui sustingus, vinutės gerai laikys puokštę. Tačiau toks kenzanas lengvas, ir susmeigtos gėlės jį gali apversti. Kad jis būtų sunkesnis, cemento masę įdedamas švino gabalėlis arba, prieš darant kompoziciją, jis priklijuojamas prie sauso indo dugno rankomis suminkštintu plastilinu. Tokiam kenzanui vartojamos vinutės ar smeigtukai iš nerūdijančio metalo.

Jei nėra nei švino, nei cemento, iš samanų daromas kamuolys, apvyniojamas plona viela — gaunamas tvirtas, kompaktiškas kamuoliukas. Jis dedamas indo vidurį, o vielos galai pritvirtinami prie indo kraštų, kad gėlės jo neapverstu. Tada smailiu pagaliuku daromos angos, kurias smeigiamos gėlės.

Komponavimui būtinas sekatorius — žiedkočiams, šakelėms patrumpinti, lapams nupjaustyti. Kartais kompozicijos elementais būna plonastiebiai varpiniai augalai, žolės. Ant kenzano susmeigtos jos nesilaiko. Tokiais atvejais reikėtų turėti didesnio skersmens tuščiavidurį augalo stiebą. Į nedideli (2 cm) tokio stiebo gabalėlį įstatomas varpinis augalas ir pasmeigiamas norima kryptimi. Galima surišti keletą varpinių augalų ir kartu pasmeigti ant kenzano.

Kai puokštė komponuojama pintinėlėje su lanku, atskiri žiedai prie lanko pritvirtinami plona vielele. Vainikams pinti ir gėlėms pritvirtinti reikia įvairaus storio vielos. Kuriant sausas puokštes, prireikia plastilino, plaktuko, vinių, žirklių, vielos.

PUOKŠTĖS SUDARYMO TECHNIKA

Iš pas mus augančių gėlių (rūtų, lelijų, tulpių ir kitų), eglių ir pušų šakelių galime puikiausiai kurti originalias puokštes. Tam tikslui tinka ir aguonos, rugiagėlės, ramunės, taip pat varpiniai augalai, iš kurių sukuriamos puikios miniatiūros.

Dabar būdingas laisvas, asimetrinis puokščių komponavimo stilius. Toks medžiagos sugrupavimas panašus natūraliai, ir sudarytojas gali čia parodyti savo išradingumą bei fantaziją.

Reikia vengti bet kokio dirbtinumo, perkrovimo. Saikingų linijų ir derinių kompozicija bus gražesnė ir grakštesnė.

Perėmę iš klasikinių ikebanos principų tai, kas mums naudinga ir priimtina, galime kurti savitą puokščių komponavimo būdą. Pavyzdžiui, imame septynias pagrindines puokščių formas: pusmėnulio, S-posūkinę, trikampio, skritulio, lanko, bokšto, tradicinę. Jas įvairiname, atsižvelgdami tai, kokiai progai skiriame puokštę, kokias turime gėles.

Taigi kiekvienos puokštės pagrindas viena iš jau minėtų septynių formų. Pavyzdžiui, lygiašonį trikampį galima komponuoti j kairę ar į dešinę vazos pusę. Lankas gali būti išlenktas ir įlenktas. Tradicine forma gėlės skirtingas puses išdėstomos nuo centro. Ta pati puokštė gali būti ir tradicinė, ir S-posūkinė, taip pat ir trikampio, ir pusmėnulio formos.

The post Ko reikia komponavimui appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Kai 1948 metais buvo įkurta tarptautinė vienviečių lenktyninių automobilių klasė, pradėtos organizuoti, „Grand Prix” lenktynės, kurios šiandien jau pripažintos pasaulio pirmenybėmis ir kasmet darosi vis populiaresnės. Prie to gerokai prisidėjo televizijos reklama, nes daugelyje Vakarų Europos ir Amerikos šalin transliacijos iš kiekvienų „Grand Prix” lenktynių tapo nuolatinėmis laidomis. Į specialias lenktynių trasas Monzoje, Zandvorte, Niurburgringe ar Longbiče varžybų dieną dabar susirenka šimtai tūkstančių žiūrovų, o dar milijonai automobilių sporto sirgalių užgniaužę kvapą stebi savo numylėtinius televizorių ekranuose.

Kuo pakeri žiūrovus šios neįprastų automobilių lenktynės?

Norint laimėti Grand Prix, reikia spausti daugiau kaip 500 arklio jėgų galios „Bolidą” (pirmosios formulės lenktyninį automobilį) iki jo techninių galimybių ribos — pašėlusiai skrieti rizikuojant savo gyvybe. Jeigu „Grand Prix” lenktynių dalyvis taip nesielgs, neturės jokios vilties laimėti, o nieko nesitikint, iš viso nėra ko važiuoti. Tų, kurie nori rungtyniauti, būna nedaug — apie penkiasdešimt, tačiau laikyti šias varžybas sportine konkurencija vargu ar galima, nors jų atributika neabejotinai sportiška. Geriausi lenktynininkai uždirba milijonus, o gyvybe visi rizikuoja: retai kada „Grand Prix” lenktynės ar treniruotės apsieina be sportininkų ar žiūrovų aukų.

Kasmetinės „Grand Prix” lenktynės susideda iš penkiolikos — septyniolikos etapų. Varžybų sezonas prasideda labai anksti — sausio pradžioje Argentinoje, kitas jų etapas vyksta truputį vėliau Brazilijoje. „Pirmosios formulės” lenktynės šiose šalyse be galo populiarios: už šią sporto šaką šiandien čia populiaresnis gal tik futbolas. Argentiniečiai didžiuojasi savo tėvynainiais — vienu geriausiu visų laikų lenktynininku, penkis kartus pasaulio čempionu, Zuanu Manueliu Fangio, jo pėdomis pasekusiu Emersonu Fitipaldžiu, geriausiu 1974 metų lenktynininku.

Iš Brazilijos šis supergreitų automobilių ir mirtino pavojaus reginys persikelia kitas Pietų bei Šiaurės Amerikos lenktynių trasas, o nuo gegužės mėnesio didelė „Grand Prix” lenktynių serija surengiama Vakarų Europoje. Varžybų sezonas dažniausiai baigiamas spalio mėnesį JAV ir Japonijoje.

Automobilių supirkimas Kaune po lenktynių Nemuno žiedo trasoje.

Dalyvavimas „Grand Prix” varžybose kainuoja pasakiškus pinigus. Vien tik lenktyninio automobilio kaina siekia du milijonus dolerių, dar apie milijoną kainuoja jo priežiūra per ilgą dešimties mėnesių lenktynių sezoną. Tačiau nei automobilių firmos, gaminančios bei rengiančios lenktynėms „pirmosios formulės” automobilius, nei patys lenktynininkai nesiskundžia dėl šių milžiniškų viską padengia reklama.

Mat „Grand Prix” lenktynių metu reklamuojami ne tik automobilių firmos bei koncernai, gaminantys „pirmosios formulės” automobilius ar prisidedantys prie jų gamybos. Ryškūs reklaminiai užrašai, įvairiausių firmų pavadinimai ant automobilių ir lenktynininkų kombinezonų kviečia rūkyti Marlboro cigaretes, gerti Martini ar Rossi gėrimus… Už reklamą firmos dosniai atsilygina: dar ir dabar garsus lenktynininkas Nikis Lauda per metus gaudavo iš jų per milijoną dolerių.

The post Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Jeigu vairuotojas, prieš sustodamas ties raudonu šviesoforo signalu, įjungtų posūkio rodiklį ir jo neišjungtų visą laiką, kol pasikeičia šviesoforo signalas, tai kiti vairuotojai galėtų iš anksto tinkamai atsižvelgti situaciją. Tada ketinantieji važiuoti tiesiai neužimtų vietos kairėje eismo juostoje, prie važiuojamosios dalies vidurio, o sustotų vidurinėje arba dešinėje juostoje.

Tas pat pasakytina apie posūkį dešinėn iš dešiniosios eismo juostos. Kai toje juostoje sustojo tik vienas automobilis, vairuotojas, ketinąs važiuoti tiesiai, gali stoti j ją, nes šis automobilis jam netrukdys ir prie žalio šviesoforo signalo jis galės važiuoti tiesiai. Tačiau, kai dešinėje juostoje jau stovi keletas automobilių ir visų, išskyrus pirmąjį, įjungti dešiniojo posūkio rodikliai, nedera užimti vietos šioje juostoje.

Mes žinome, kad visi šie automobiliai prie raudono šviesoforo signalo negalės pasukti į dešinę, nesuspės nuvažiuoti dėl važiuojamąją dalį pereinančių pėsčiųjų, o pasikeitus šviesoforo signalui žaliu, bus sunku pasukti dėl pėsčiųjų, einančių susikertančiąja gatve. Šioje situacijoje norėdami važiuoti tiesiai, turime užimti kitą juostą, kad būtų sparčiau. Iš čia kyla kreipimasis visus vairuotojus: įjunkite posūkio rodiklius iš anksto. Tuo įrodysite, kad jūs esate kultūringas vairuotojas ir laikotės kelių eismo taisyklių.

Rodant ketinimą daryti posūkį, ypač sukti kairėn (arba keisti eismo juostą), įsidėmėtina, kad signalizavimas posūkio rodikliu dar nesuteikia vairuotojui teisės pradėti posūkį. Prieš pasukdamas, jis turi įvykdyti persirikiavimo į atitinkamą eismo juostą taisykles ir įsitikinti, kad niekam nepastojo kelio. Posūkio būdai nagrinėjami atskirai.

Visos pastabos dėl operavimo posūkio rodikliais liečia ir apsisukimą, kur vairuotojas turi būti ypač atsargus. Juk kairiojo posūkio rodiklio signalas gali būti suprastas tik kaip įspėjimas apie ketinimą keisti eismo juostą, tarkime, kai apsisukama iš dešiniosios juostos. Todėl rekomenduojama papildomai ranka signalizuoti pro kėbulo langą. Beje, pirmiausia vairuotojas turi įsitikinti, kad apsisukdamas niekam netrukdys.

Lieka panagrinėti posūkio rodiklių panaudojimą, automobiliui važiuojant atbuline eiga. Čia galioja toks pat principas, kaip ir važiuojant pirmyn. Vairuotojas turi įjungti posūkio rodiklį toje pusėje, į kurią suka vairą, ir jį tuojau pat išjungti, kai atbulas važiuoja tiesia kryptimi.

Posūkio rodiklio išjungimas kontroliuojamas dviem būdais: prietaisų skyde žybčioja kontrolinė lemputė (paprastai žalios spalvos), be to, girdėti būdingas, periodiškas elektros grandinės pertraukiklio garsas.

The post Vairuotojai – įjunkite posūkio rodiklius iš anksto appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Daugeli agregatų šiems automobiliams gamina garsios ir visada tos pačios automobilių firmos: kiekvieno lenktyninio „pirmosios formulės” automobilio pagrindą sudaro Ford Cosworth V-8 variklis, Hewland firmos pavarų dėžė, Lockheed diskiniai stabdžiai, Goodyear ar Mischelin padangos.

Superkame automobilius Vilniuje ir jų dalis visoje Lietuvoje, tai ne ši formuluote tinkanti F1 bolidams.

„Nepaprasti” žmonės yra ir patys lenktynių dalyviai. Nors jie kiekvienose lenktynėse žvelgia mirčiai į akis, daugelį „Grand Prix” varžybos veikia kaip narkotikai. Tačiau publikos dievaičio šlovę ir didelius pinigus pelnė tik nedaugelis iš jų: jau minėtas Fangio, Džekas Brebhemas, Jumas Klarkas, Džekis Stevortas, Džeimsas Hantas… Populiariausias „pirmosios formulės” lenktynininkas dar ir šiandien yra „prisikėlęs iš mirusių” dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda.

Deja, dešimtys kitų tikrai gabių sportininkų, trokštančių praturtėti, įsitvirtinti buržuazinėje visuomenėje, tapti jos numylėtiniais, žuvo ir žūsta taip ir nepasiekę geidžiamos šlovės ir pinigų. Liūdniausia, kad kartą laimėjęs „Grand Prix”, ne vienas padėjo galvą sekančiose varžybose, nes neatsispyrė pagundai dar labiau praturtėti ar išgarsėti, nepasitraukė iš šio pražūtingo žaidimo.

Tik per plauką mirties arba luošumo visam gyvenimui išvengęs Lauda trims savaitėms prabėgus vėl sugrįžo į lenktynių trasą. „Iš mirusių prisikėlęs” Nikis Lauda vėl lenktyniauja ir vėl laimi. Lemtingaisiais 1976 m. jis netapo pasaulio čempionu, bet ateinanti sezoną susigrąžino šį titulą. Ketverius metus lenktyniavęs „Ferrari” firmos automobiliu, Lauda pakeitė savo senąjį šeimininką ir 1978 metų sezoną pradėjo su kitos firmos automobiliu „Brabham 45C”. Vėl dvikova su mirtimi, pašėlusi kova su varžovais, su konkuruojančiomis firmomis. Ir nors dar ne kartą Lauda įvairių šalių trasose buvo nenugalimas, tačiau vėl tapti pasaulio čempionu nebesugebėjo.

Kas taps „pirmosios formulės” pasaulio čempionu — ne pats svarbiausias dalykas. Kasmet šios lenktynės nusineša vis daugiau aukų, kuriomis tampa ne tik lenktynininkai profesionalai, bet ir žiūrovai. Pavyzdžiui, Ispanijoje „Grand Prix” lenktynių metu Ralfo Stomeleno automobilis per kelias sekundes užmušė vietoje penkis žmones.

„Grand Prix” lenktynėse dalyvaujantys „pirmosios formulės” lenktyniniai automobiliai iš tiesų dažnai įkūnija pažangiausią techninę mintį. Lenktynes liaupsinanti buržuazinė spauda vertina jas kaip teigiamą reiškinį, būtiną automobilizacijos rytojui. Tačiau reklaminiai straipsniai nutyli žmogiškąją lenktynių pusę, kurią, be abejonės, menkina be atodairiškas pelno vaikymasis. Kai ant pelno aukuro be jokio gailesčio sudedamos žmonių gyvybės, suabejoji, ar už automobilizacijos rytojų būtina mokėti tokią didelę kainą, ir neįmanoma jos pakeisti mažesne, bet humaniškesne.

Visoje Lietuvoje pilna „Nikų Laudų“, kurie baigia keliones apdaužytais „bolidais“ tad į pagalba kaip visad atskuba supirkėjai kurie brangiai supirks automobilius Vilniuje ar Kaune.

The post „Prisikėlęs iš mirusių dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda appeared first on Naujienos, pasakojimai.

Reikalingi nauji ir kokybiški moteriški batai? Norite naujus batus įsigyti už prieinamą kainą ir nepatirti labai didelių išlaidų? Jei taip, tuomet akivaizdu, kad jums reikėtų pakeisti savo įprastinius apsipirkinėjimo įpročius. Nemaža dalis pirkėjų iki šiol naudojasi tik fizinėmis parduotuvėmis, kuomet ieško jiems tinkančios avalynės. Tačiau puikiai suprantama, kad tai tikrai nėra vienintelis avalynės įsigijimo būdas. Ne veltui internetinė prekyba šiomis dienomis populiarėja nesustabdomu greičiu.

Taigi, kaip jau supratote, renkantis naują avalynę visuomet vertėtų daugiau dėmesio skirti internetinėms parduotuvėms. Ir nepaisant to, kad jums gali pasirodyti, jog toks batų įsigijimo būdas yra pakankamai nepraktiškas ir neefektyvus, nes prieš pirkdami jūs negalite pasimatuoti jus sudominusių batų poros, tai tikrai nereiškia, kad susidursite su didesniais sunkumais, jei pasirinksite tokį avalynės įsigijimo būdą. Net jei batai, kuriuos įsigysite, jums netiks, juos visuomet galėsite grąžinti ir pakeisti kita batų pora – visas šis procesas yra įprastinis, kaip ir bet kurių kitų prekių įsigijimo ir grąžinimo atveju.

Be to, svarbu pabrėžti internete vyraujančias kur kas palankesnes kainas. Jei jūs nenorite patirti didelių išlaidų, natūralu, kad turėtumėte peržiūrėti elektroninėse parduotuvėse siūlomų batų asortimentą. Didelė dalis el. parduotuvių reguliariai taiko įvairias patrauklias akcijas ir nuolaidas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad neretai net ir avalynė be akcijų internete būna siūloma daug žemesnėmis kainomis. Visa tai sukuria labai palankias sąlygas pirkėjams, kurie nenori patirti didelių papildomų išlaidų perkant naujus batus.

Kaip bebūtų, nereikia pamiršti, kad interneto pagalba mes galime sutaupyti ir kur kas daugiau laiko. Juk tuomet mums nebėra jokios būtinybės keliauti į fizines parduotuves. Mes galime pasinaudoti internetu ir pasirinkti bet kurią mums patinkančią el. parduotuvę. Taip pat būtina pabrėžti ir gerokai didesnę prekių įvairovę, kuri padeda mums atrasti būtent tai, kas atitinka mūsų individualų skonį. Elektroninių parduotuvių neapriboja fizinė vieta, todėl natūralu, kad savo pirkėjams jos gali pateikti visą tai, ką turi savo pasiūloje.

The post Batai ir labai didelis jų asortimentas internetu appeared first on Naujienos, pasakojimai.